- ištrinos
- ìštrinos sf. pl. (1) 1. Ds vanduo, kuriame skalbinius trina, skalbia, pamuilės, pašarmės: Neišpilk ištrinų: reikės dar nosinės perskalbti Šmn. Ot skalbėjos, ištrinų nespėja laukan tęst Šmn. 2. suvelti, sutrinti javai, šiaudai: Žmonės, vokiečiams atsitraukus, rinko tas [javų] ìštrinas ir kūlė KzR.
Dictionary of the Lithuanian Language.